Širšių lizdas palėpėje rudenį: ar naikinti pačiam ir kaip saugiai
Rugsėjo pradžioje daugelis pastebi, kad palėpėje ar po stogo dangos kraštu atsirado keistas ošimas, o aplink namą pradėjo suktis vis daugiau vapsvų. Tai dažniausiai reiškia, kad kažkur netoliese – palėpėje, sienos plyšyje ar po dailylentėmis – įsikūrė širšių lizdas. Vasaros pabaigoje ir rudenį tokie lizdai būna didžiausi per visą sezoną, todėl ir klausimas, ar juos naikinti patiems, tampa aktualiausias.
Kodėl širšių lizdas rudenį – dažniausia problema
Širšių kolonija auga visą vasarą, o rugpjūtį–rugsėjį pasiekia piką – lizde gali būti keli šimtai ar net keli tūkstančiai vabzdžių. Rudenį širšės tampa agresyvesnės, nes maisto lauke mažiau, o kolonija jau baigia savo gyvavimo ciklą. Tai reiškia, kad net ir mažas judesys prie lizdo gali sukelti stiprų puolimą.
Kaip atskirti apleistą lizdą nuo veikiančio
Ne visi rudenį aptikti lizdai yra pavojingi. Dalis jų iki šalčių pradžios jau būna apleisti, nes darbininkės žūva, o naujos motinos palieka lizdą žiemoti kitur. Kelios detalės, į kurias verta atkreipti dėmesį:
- Jei prie lizdo skraido vabzdžiai ir girdisi ūžesys – lizdas veikiantis ir pavojingas.
- Jei per kelias dienas stebėjimo aktyvumo nepastebite, tikėtina, kad lizdas apleistas.
- Vėlai rudenį (spalio–lapkričio mėn.), po pirmų šalnų, dauguma lizdų natūraliai išnyksta savaime.
- Apleistas lizdas dažnai atrodo pilkas, sausas, be judėjimo aplink jį.
Jei nesate tikri, geriau lizdą stebėkite iš atokiau kelias dienas, nei bandykite tuoj pat prie jo prieiti.
Kada širšių lizdas tampa pavojingas
Pavojus didėja, kai lizdas yra:
- arti tako, durų, terasos ar vaikų žaidimo vietos;
- uždaroje patalpoje, kur vabzdžiai gali patekti į vidų per plyšius;
- didelis – tai reiškia gausią koloniją ir stiprų gynybinį refleksą.
Ypač atsargiai reikia elgtis, jei namuose yra žmonių, kuriems anksčiau buvo alerginė reakcija į vapsvų ar širšių įgėlimus. Tokiu atveju bet koks kontaktas su lizdu gali būti rizikingas, o susirgus reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kada saugu naikinti lizdą pačiam
Jei lizdas mažas, pasiekiamas be kopėčių ir aiškiai matomas iš saugaus atstumo, dalis gyventojų nusprendžia veikti patys. Tokiu atveju svarbu:
- Rinktis vėlyvą vakarą ar naktį, kai širšės mažiau aktyvios ir visos yra lizde.
- Apsirengti taip, kad nebūtų atviros odos – ilgos rankovės, kelnės, pirštinės.
- Naudoti tinkamai pažymėtą priemonę, pvz. putas vapsvoms ir širšėms, kurios purškiamos iš atstumo ir greitai užpildo lizdo angą.
- Priemonę naudoti tiksliai pagal etiketę, laikyti atokiau nuo vaikų ir gyvūnų.
- Po purškimo pasitraukti ir stebėti iš toliau – lizdą tikrinti tik praėjus kelioms dienoms.
Uždaroms erdvėms, pavyzdžiui, palėpei ar sandėliukui, kai lizdas pasiekiamas ne tiesiogiai, gali tikti ir dūminė šaškė vabzdžiams ir širšėms. Ji leidžia apdoroti patalpą nuotoliniu būdu, tačiau naudojant tokias šaškes patalpą reikia iš anksto paruošti, palikti uždarą tiek laiko, kiek nurodyta etiketėje, ir vėdinti prieš įeinant.
Kada verta rinktis platesnį pasirinkimą
Jei nesate tikri, kuri priemonė tinka konkrečiam atvejui – lizdo dydžiui, vietai ar patalpos tipui – naudinga peržiūrėti visą vapsvų ir širšių naikinimo priemonių kategoriją. Ten lengviau palyginti, kuri priemonė tinka lauko lizdui, kuri – uždarai patalpai.
Kada geriau kviesti specialistus
Yra situacijų, kai savarankiškas naikinimas nėra saugus sprendimas:
- Lizdas didelis (didesnis nei kumštis) arba paslėptas sunkiai pasiekiamoje vietoje – po stogu, aukštai palėpėje, sienos viduje.
- Namuose yra alergiją patyrusių žmonių ar mažų vaikų.
- Lizdas yra viešoje ar dažnai lankomoje vietoje – prie įėjimo, terasos, vaikų žaidimų aikštelės.
- Jau buvo bandymas naikinti patiems, bet širšės tapo dar agresyvesnės.
Tokiais atvejais protingiau kreiptis į profesionalius kenkėjų kontrolės specialistus, kurie turi tinkamą apsaugą ir įrangą lizdui pasiekti be papildomos rizikos.
Ką daryti po naikinimo
Pašalinus vabzdžius, patį lizdą rekomenduojama nuimti tik tada, kai esate tikri, jog jame nebėra gyvų širšių – dažniausiai praėjus kelioms dienoms po apdorojimo. Vietą, kur buvo lizdas, verta patikrinti ir kitą sezoną, nes kartais naujos širšių kolonijos renkasi tose pačiose ar netolimose vietose, jei liko patogus plyšys ar anga.
Dažni klausimai
Kaip suprasti, ar lizdas jau tuščias?
Stebėkite lizdo angą kelias dienas iš saugaus atstumo – jei nepastebite vabzdžių įskrendant ar išskrendant, tikėtina, kad lizdas apleistas. Vis tiek prie jo artintis reikėtų atsargiai, nes kartais aktyvumas gali būti mažas, bet ne nulinis.
Ar širšių įgėlimas gali būti pavojingas sveikatai?
Daugumai žmonių įgėlimas sukelia tik lokalų skausmą ir patinimą, tačiau žmonėms, jaučiantiems alerginę reakciją, tai gali būti pavojinga. Pasireiškus stipriam paraudimui, pasunkėjusiam kvėpavimui ar kitiems neįprastiems simptomams, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Ar galima palikti lizdą palėpėje per žiemą?
Jei lizdas jau apleistas ir širšės nebeaktyvios, jį galima palikti iki žiemos, tačiau geriau vėliau jį pašalinti mechaniškai, kad ateinantį sezoną nauja kolonija nebandytų įsikurti tame pačiame plyšyje.
Priemonės šiai problemai
Daugiau priemonių: Vapsvos ir Širšės.
Problema didelė arba kartojasi? Profesionalų komanda UAB „Dezinfekcijos paslaugos" atvyks visoje Lietuvoje — +370 678 02499, info@dezinfekcijospaslaugos.lt.
